pečiai

pečiaĩ sm. pl. (4) 1. SD253 viršutinė nugaros dalis ligi menčių: Pečių plačių, o iš liemenio nevortas ir piemenio Mlt. Vilius kiek silpnesnis pečiuose, palyginant su Anskiu, bet augumo didesnis I.Simon. Maigo pečiùs – kas čia do liga? Ob. Saulė pečiúosnan kaitina Pb. Tau puikūs pečių neapsupo šilkai, tu proto netemdai gražybe Mair. Nuo prakaito pečiaĩ šlapi Prl. Pečiai ir nugara ižkapota DP145. Nu i čia a ne vyras: pečiaĩ kaip gero vyro kakta! (iron.) Škn. Pečiai kaip dvarnos durys LTR(Msn). Pečiaĩ kai kiaulinės durelės Trgn. Pečiaĩ ažsinešę plačiai, o iš liemenio – kai piemenio (apie paauglį) Krd. Eita pečius susitraukusi, o koki ištisa buvo pana! Als. Stoviu, į pečiùs susitraukęs, ir klausaus [išsigandęs] Šts. Susitraukęs į pečiùs iš panaberijos Šts. Perlinkus iš pečių̃ Rm. Šunkoju pjaunant, nereik iš pečių sukties, tik su rankoms Šts. An pečių̃ nešt reikė druska Nmč. Trūksta arklio – nešk in pečių̃ Dv. Kap sniegą nuvarė, tada nešiau pečiaĩs malkas Str. Pečiaĩs nešėm bulbas iš arų Dglš. Mes gi ją (nesveiką dukterį) an pečių̃ nešiojom (nešte nešėme į mokyklą) Grv. Pečiaĩ patino vandenį nešiojant Aps. Nešiojau nešiojau, už pečių strielbelę nešiojau LB102. Parvažiuoji namon, tai pečiaĩ dega nuog darbo, ale uždirbdavau Gg. O jis pečius savo palenkė nešioti ir tapo tarnu BB1Moz49,15. Sulaužyk pečius piktojo Mž525. Širdis kirmis, geidei vyro – žiūrėk, kokie pečiai yra: visi mėlenys (sumušti) J. Aš mergelei par petelius, ašarėlės par veidelius JD70. Moteris paglostė mergaitės petukus rš. Bėginėjo povelė po dvarą, jos peteliai perleliais barstyti (d.) Mrk. | prk.: Suragėjo amžių veržiamos ąžuolo sąnarių kremzlės, pakumpo galingieji pečiai J.Balt. ^ Anas kap už pečių̃ bliūdą buzos užsidėjo (labai greitai suvalgė) Rš. Mokslo ant pečių nenešiosi LTR(Gž). Išvažiuos svečiai, peršės pečiai Tl. Darbo jai visuomet daug. Visa namų ruoša gula pečius J.Balt. Ma[no] petẽliai linksta iš po darbo (sunkiai dirbu) Arm. Jau mano petẽliai neišneša in visų darbų Arm. Taip jau būna: džiaugtis moka kiekvienas, o nelaimę pakelia tiktai tvirti pečiai rš. Nors pasiligojus, o visus namus savo pečiais remi, motut! J.Balt. Jei turi, tai dėk, į pečius nežiūrėk! LTR(Mrj). Gaila, kad durna galva ant gudrių pečių uždėta KrvP(Brž). Da ne po tavęs, ka galva ant pečių̃ Jrb. 2. R suktuvo rankena. 3. ašmenų užsilenkimas: Gauna kirvis pečiùs, stačiai užgalandus Šts. Kirvio pečiaĩ biesiški, nebturia akuoto Šts.

◊ gálvą ant pečių̃ turė́ti Iš būti išmintingam, suprantančiam.

gul̃ti (bū́ti) ant (kieno) pečių̃ tekti daliai, atsakomybei: Visi namų reikalai ir rūpesčiai an mano vieno pečių̃ Mrj. Visi darbai ant vienų pečių̃ Erž. Visa išlaidų našta ant aukotojų pečių rš. Visi namų rūpesčiai guli ant mano pečių rš.

pagal pečiùs atitinkantis jėgas, pajėgiamas atlikti: Ne pagal pečius pasiėmiau naštą sp.

pečiùs (pečiaĩs) tráukyti (patráukyti, máigyti) stebėtis, abejoti; nežinoti, ką daryti: Jis trauko pečiais ir neatsako rš. Kur [autorius] nori apsieiti savo pajėgomis, – tik pečius traukyk V.Kudir. Girdėdamas žmones pasakojant, jis tik pečiais patraukė ir nuėjo Mrj. Ponas tik pečiais maigo – kiba gi tu, boba, durna?! LTR(Slk).

tvirtì pečiaĩ geras užtarėjas, globėjas: Aš turiu tvirtus pečius, man nieko neatsitiks rš.

už pečių̃

1. čia pat: Mislys až marių, ė smertis až pečių stovi Str.

2. praeityje: Dieną pragyvenai, tai jau ir už pečių̃ Švnč. Gaila tik, kad metų jau daug už pečių (senas) rš.

3. nuošalyje, be dėmesio: Už svečių tai pats už pečių Mrc.

už (kieno) pečių̃ išlaikomam, prižiūrimam (būti): Jau aš už savo vaiko pečių vargo neregiu Nč. Gera gyvent sūneliui už tėvo pečių KrvP(Žl).